Vis nesitraukiant šių metų žiemai, daugelyje vandens telkinių kyla uždusimo pavojus žuvims ir kitiems gyviems organizmams. Ežerai, tvenkiniai, kūdros padengti 30-40 cm storio ledu, kuris, po pastarųjų polaidžių vėl užšalus vandeniui, vietomis pasidarė dvigubas. Sraunių intakų nemaitinamuose, daug organinių medžiagų turinčiuose vandens telkiniuose deguonies koncentracija mažėja jį naudojant vandens augalams, kvėpuojant gyvūnams, vykstant organinių medžiagų yrimo procesams. Sniegas atvirose vietose jau buvo aptirpęs, nupustytas vėjų, tačiau dangus jo žeria vėl ir vėl. O sniegu padengtas ledas menkai praleidžia saulės šviesą, vandens augalai nevykdo fotosintezės ir nepraturtina vandens deguonimi. Tad vandens telkiniuose, kuriuose deguonies koncentracija vandenyje nesiekia 4 mg/l reikia imtis priemonių deguonies kiekiui didinti – pjauti ar gręžti eketes, į jas kišti nendrių stiebelių ar šiaudų ryšulius, kad eketės neužšaltų, o užšalus deguonis patektų per šiaudų vamzdelius, nuo ledo valyti sniegą.
Aukštapelkėje esančiame, distrofiniame Kamanų ežere šiuo metu laikosi 7,7-8,0 mg/l deguonies koncentracija, tad deguonies žuvims ir bestuburiams vandenyje netrūksta, jo koncentracija yra optimali. Tik prie pat krantų, kur daugiau augalų, ji sumažėjusi iki 5,8-6,5 mg/l.
Rezervate esančioje negilioje, mažoje kūdroje, kurioje gausu prikritusių lapų, šakelių, deguonies koncentracija tesiekia 0,3 mg/l. Tokiame vandenyje dustų bet kurių rūšių žuvys, išgyventų nebent tik karosai, įsirausę dumble ir užmigę žiemos miegu (perėję į anabiozės būseną). Vandens temperatūra Kamanų ežere siekia 2°C, o šioje kūdroje vanduo įšilęs iki 4°C. Taip yra tikriausiai dėl lapų, kitų organinių medžiagų puvimo, šio proceso intensyvumą išduoda pragręžus eketę iš vandens plūstanti smarvė. Tad tokiose nedidelėse, maistedžiagių ir pūvančių augalų dalių turtingose kūdrose pavojus uždusti žuvims yra didelis. Tai pravartu žinoti ir imtis priemonių savo valdose įžuvintas kūdras turintiems savininkams.
Vyr. ekologas dr. V.Grigaliūnas
Kamanų VGR direkcija
