Kamanos savo vardą gavo tiesiai iš bendrinio daiktavardžio – kamanai, kuris tenykščių žemaičių tarme reiškia šlapią, klampų ir sunkiai bepereinamą raistą.

Dabartiniu metu Kamanos yra Lietuvos pakrašty; pasieniu buvo ši vieta jos istoriniais laikais, ir negyvenama sritis – priešistorinėje gadynėje.

Kamanų pelkė savo geografine situacija buvo nuošaliai nuo didžiųjų komunikacijos kelių bei didžiųjų pasaulio įvykių. Čionykščiai gyventojai neįpina Kamanų vardo į savo pasakojimus apie karus, sukilimus. Todėl šis atšiaurios gamtos kampelis, menkai žmonių lankomas, ir išsaugojo savo primityvumą.

Pirmieji mokslininkai, aplankę šią pelkę ir atkreipę dėmesį į jos savitumą, tai P. Matulionis, 1895 m. sudarinėjęs Medemrodės dvaro miškų planus; Krokuvos universiteto asistentas J. Žmuda, prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia suradęs plačialapę klumpaitę. Platesni Kamanų pelkės tyrimai pradėti daug vėliau.

Tarybų valdžios metais Kamanų pelkė taip pat nebuvo pamiršta. 1951 m. pelkė paskelbta medžioklės draustiniu. Buvo ribojama medžioklė, tačiau miško ruošos darbų, aplinkinių plotų melioravimo draustinio nuostatai nereguliavo. 1960 m. į botaninių draustinių sąrašą įrašoma ir Kamanų pelkė. Čia jau draudžiama keisti vandens režimą, statyti be leidimo, naikinti augalų bendrijas ar keisti jų augimviečių pobūdį. Aplink draustinius paprastai nėra apsauginės zonos, kurioje būtų reguliuojama ir varžoma žmogaus ūkinė veikla, todėl už draustinio ribų vyko intensyvūs ir žemėtvarkos, ir miškotvarkos darbai. Draustinio statusas pelkę apsaugojo nuo eksploatavimo bei tiesioginio mechaninio augalų bendrijų naikinimo.

1979 m. birželio 29 d. Kamanų botaninio draustinio pagrindu įsteigtas Kamanų valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos molingųjų lygumų pelkinę ir mišrių miškų ekosistemą su jai būdinga augalija ir gyvūnija. Aplink rezervatą sudaryta apsauginė zona, kuri sumažina ūkinės veiklos įtaką rezervatui. Šiuo metu rezervato plotas yra 3935 ha, apsauginė zona – 2530 ha. 1993 m. Kamanos įtraukiamos į Ramsaro konvencijos teritorijų sąrašą. Nuo 2004 m.  – Natura 2000 teritorija.