Fizinė-geografinė situacija

Pagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą Kamanų pelkė priklauso Kuršo-Žemaičių srities Ventos vidurupio lygumos rajonui. Ventos vidurupio lyguma susidarė prieš 13 tūkstančių metų ištirpus paskutinio apledėjimo Vidurio Lietuvos fazės ledynui. Tirpstantis ledynas suformavo ryškius lygiagrečius gūbrius, besidriekiančius šiaurės rytų kryptimi. Tarpgūbrių uždarose srityse gruntinių vandenų filtracija vyko lėtai, čia susidarė seklūs ežerai, kurie, klimatui šiltėjant, greitai užako ir tapo Kamanų pelkės užuomazgomis. Besijungdamos tarpusavyje, tarpgūbrių pelkės sudarė pusiasalius, o kai kur ir salas. Dabar pelkės plynėje kyšo mišku apaugusios Avino, Liepų, Treinauskinės salos, o pelkės pakraščius išraižo Pakamanių, Beržų ir kiti pusiasaliai. Pelkės pakraščiai labai vingiuoti – juos ištiesinus, susidarytų apie 52 kilometrų ilgio linija. Kamanų pelkės aukščiausias taškas iškilęs 85 metrus virš jūros lygio.

Klimatinio rajonavimo atžvilgiu Kamanų pelkė priklauso Žemaičių rajono Ventos vidurupio porajoniui, kurio mikroklimato ypatumus nulemia lokalūs užpelkėję reljefo pažemėjimai. Šis regionas gauna mažai Saulės energijos. Tačiau garavimas Kamanų apylinkėse gana didelis – vegetacijos periodo metu išgaruoja apie 400 – 410 mm. Vidutinė metinė temperatūra Kamanose – 6,3º C. Per metus Kamanų apylinkėse iškrinta vidutiniškai 560 mm kritulių.

Pagal N. Kaco pelkių rajonavimą Kamanos yra ant dviejų provincijų ribos: Estijos-Lietuvos pajūrinių išgaubtų pelkių provincijos ir Ladogos-Ilmenio-Dauguvos išgaubtų bei duburiuotų pelkių provincijos. Pagal genezę Kamanų pelkė priklauso vakariniam tipui su vyraujančia raudonojo kimino rūšimi. Šio tipo pelkės labai išgaubtos, stačiais šlaitais, mažai apaugusios pušelėmis.

Fitogeografinio rajonavimo atžvilgiu Kamanų pelkė priskiriama Vidurio Europos provincijai, Baltijos poprovincijai, Rytų Baltijos sektoriui, šiaurinės juostos šiaurrytiniam Žemaičių ir Žemgalės lygumos rajonui. Šio rajono augalijai būdingi kiškiakopūstiniai eglynai su nemoralinėmis žolėmis ir eglynai, dažnai su ąžuolu, pievos su melsvuoju mėlitu ir laibakote viksva.

Zoogeografinio rajonavimo atžvilgiu Kamanos įeina į Pabaltijo provincijos Vidurio Lietuvos-Latvijos rajono Nevėžio porajonį. Porajoniui, ypač jo šiaurinei daliai, būdingi gana gausūs borealiniai faunos elementai, tačiau beveik nėra boreomontaninių rūšių. Kamanos yra šio porajonio pačiame pakraštyje, tad čia mažai porajoniui būdingų mezofilinių rūšių, bet randama rūšių, charakteringų Žemaitijos-Kuršžemės zoogeografiniam rajonui.