Priskirtos teritorijos

Šernynės telmologinis draustinis (121 ha)

     Šernynės pelkė plyti Mažeikių rajone, Maigų miške. Vietovė yra šiauriau Viekšnių, tarp Sovaičių, Žiogaičių ir Rekečių gyvenviečių. Saugomos teritorijos statusas suteiktas siekiant išsaugoti aukštapelkę. 2016 m. draustinis paskelbtas Europos Natura 2000 tinklo buveinių apsaugai (BAST) svarbia teritorija.

     Pelkėje dominuoja magelaninio kiminyno bendrijos, nors atvirų plotų nėra daug, ji apaugusi neaukštomis pušimis, gausu nendrių, viržių ir gailių. Pakraščiuose auga spanguolės, tačiau uogynų plotai itin maži. Apsausėjusiame lage pavieniui ar grupelėmis pastebimos retos dėmėtosios gegūnės. Samanų dangą sudaro kiminai, ant kimsų telkiasi gegužliniai. Pagal medžių tankumą ir aukštį pelkėje vyrauja raistai ir plynraisčiai. Aukštapelkės pakraščių tankūs pušynai priskiriami gailinių ir vaivorinių pušynų asociacijoms. Arčiau melioracijos griovių esantys gailiniai pušynai labiau pakitę, medžių prieaugiai čia gana dideli.

     Didelę dalį draustinio ploto sudaro miškai. Medynai skiriasi amžiumi ir rūšių sudėtimi. Didžiausius plotus užima pušynai; jų antrame arde pasitaiko eglių, drebulių. Žolynuose vyrauja mėlynės ir kiškiakopūsčiai. Eglynai pasižymi gausia ir įvairia žolių danga (miškinė miglė, paprastoji rykštenė, miškinė zuiksalotė ir kt.). Draustinio miškuose aptiktos šios retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: įvairialapė usnis, aukštoji gegūnė, žalsvažiedė blandis.

     Į pelkę iš aplinkinių miškų užklysta šernai, elniai, stirnos, neretos lapės, žiemą yra stebėtas baltasis kiškis. Seniau buvę įprasti tetervinai dabar apsilanko retai. Gausu genių, kėkštų, strazdų ir kitų būdingų miško sparnuočių.

     Šernynės draustinyje sukartografuotos ES Buveinių direktyvos I priedo buveinės: pelkiniai miškai (91D0) ir vakarų taigos pušynai (9010). Kai kurie sklypai iš dalies atitinka aktyvių aukštapelkių (7110) bei žolių turtingų eglynų (9050) tipus.