Naujienos
2022 metais vykdyta žvirblinių pelėdų apskaita Kamanų valstybinio gamtinio rezervato miškuose. Jos skaičiuotos pagal balsus 28 apskaitos taškuose. Kovo mėnesį prasidėjo žvirblinių pelėdų tuoktuvės. Melodingu švilpavimu patinas siekia atkreipti patelės dėmesį. Švilpčiojimas, panašus į juodgalvės sniegenos, bet labiau ištęstas. Palankiu oru šis garsas girdimas ir rudenį. Apskaityta 14 perinčių porų.
Ši mažiausia Lietuvoje gyvenanti pelėda yra mažesnė už varnėną, sveria 70 gramų, dydis 15-19 cm. Apdaro viršutinė pusė rusvai pilka, padabinta baltais taškais, o apatinė – šviesi su retais, neryškiais pilkais dryželiais. Kojos apaugusios plunksnomis.
Reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Apsaugos statusas Europoje – įrašyta į Berno konvencijos II priedą ir Paukščių direktyvos I priedą.
Šis sėslus paukštis apsigyvena brandžiuose spygliuočių ir mišriuose miškuose. Genių iškaltuose ir apleistuose uoksuose, drevėse įsikuria ir gali perėti tame pačiame medyje kelis metus. Tupinėdama eglių viršūnėse stebi grobį, kartkartėmis kraipo uodegą, ją kilnoja. To nedaro kitos pelėdos. Vasarą dažniau medžioja peles, o žiemą – paukščius. Aktyvi visą parą, bet labiausiai anksti ryte ir vėlai vakare. Tai sutemų paukštis. Naktį žvirblinukė, nors būdama plėšrūne, pati gali tapti auka. Ją medžioja didžiosios pelėdos ir kiti plėšrūnai.
Kamanų rezervato miškuose žvirblinė pelėda pirmą kartą aptikta 2009 m., vykdant pelėdinių paukščių tyrimus. Tada suskaičiuota 6 švilpaujantys patinėliai. Ekologo atkaklaus darbo rezultatas – rezervato teritorija paskelbta svarbia šios rūšies apsaugai. Rezervato miškuose saugius namus rado ir ši paukščių rūšis.
Lankytojų centro administratorė
Kristina Grigaliūnienė
Ekologas Vaidotas Grigaliūnas
Nuotrauka Vaidoto Grigaliūno
#gallery=62807