Naujienos

2020.02.10
Prisimenant vilkus

    Mintis greitesnė už šviesą… Gamtos dėsnių pajutimai, kuriuos mėginta nuslopinti ima augumu reikštis. Visumos dėsnių apraiškos amžinos, jei manysim, jog jas galima nuslopinti – teks nusivilti. Vieną dalyką, manyčiau verta suvokti, jog savais veiksmais turim jėgą plėsti ar slopinti savęs pažinimo ribas. Jei mūsų visų, kaip tautos noras išsilaisvinti iš priespaudos, ginti mums svarbias vertybes taps stipresnis, drąsesnis – prabočių ir ainių ryšys suteiks išminties mums mūsų veikose.

     Vilkas – gamtajausmės tautos gyvūnas. Priminsiu, jog tauta, kurios tęstinumu esam, bene seniausiai gyvuojanti, iki šiol nešanti gamtos dėsnių pajutimą ir suvokimą.  Vilkas – gyvūnas, kuris mėgina palaikyti pusiausvyrą tarp gyvūnų, o žmogus – tarp žmonių. Mūsų senoliai tą suprato, mėgino ir mėgina perduoti tą žinią mums. Įdomiai suskamba valdžios atstovų pasisakymai. Vieną jų pacituosiu: „- Šiandien žmonės dažnai yra atitrūkę nuo gamtos ir netgi tie, kurie gina gamtą arba gina atskirus medžius dažniausiai jau nebeturi to ryšio su gamta, kokį turėjo žmonės natūraliai prieš 50 metų ar dar anksčiau…“. Manau šio sakinio turinys tiksliai atspindi, jog tai kalbančiojo būsenos atspindys, o ne likusios tautos, kurios nuomonę mėginta išreikšti.

     2020 metų vasario pirmosiomis dienomis lankėmės Kamanų valstybiniame rezervate. Iš praeities iškyla atsiminimai, jog ten vilkai nuolat gyvena, atranda prieglobstį, o jų šeima ganėtinai gausi, tvirta. Pelkių dienos proga teko susipažinti su šio gamtos lopinėlio gyvūnų apskaitos duomenimis. Apskaitos atskleidė nuostabų ryšį, jog vilkų gausėjimas – gausino likusią gyvūniją. Pagrindiniai veiksniai įtakojantys didesnį gyvūnų skaičiaus kritimą – gamtos aplinkos pasikeitimai, ligų protrūkiai: kiaulių maras, sausra. Nerimą sukėlė, jog iki tol keliolika metų gyvavusi 6 – 9 vilkų šeima, šiais metais sumažėjo iki 4. Tuose plotuose, kuriose sykis nuo sykio lankausi, gan dažnai matydavau vilkų paliktas žymes – pastaraisiais metais jų jau nebeatrandu. Akivaizdu, jog išaugęs vilkų medžioklės limitas, nelegaliai sumedžiotų vilkų skaičius per kelis metus įnešė ženklų poveikį. Iš medžiotojų ir spaudoje pateiktos medžiagos matyti, jog medžioklės suvokimas toks primityvus, jog verčia vis garsiau kalbėti apie medžioklės griežtinimą. Nuostabą kelia tai, jog kuomet nelegaliai ir tyčia sumedžiojus stumbrę iš medžiotojų tarpo neatsirado žmonių, kurie išsakytų pasipiktinimą tokiu elgesiu. O įžūlumo tiek užtenka, jog mėginama teisinti šį poelgį. Manau visam šiam reikale turi rastis drąsos visiems tiek gamtą ginantiems, tiek medžiotojų tarpe esantiems, drąsiai sakyti: „- Paviešinkit medžioklėje dalyvavusius ir atsakomybėn patraukit tuos ką reikia.“. Gyvenam tokiam tarpsny, jog viešumas, piniginės baudos turi ženklų poveikį, tad solidi bauda, teisės medžioti atėmimas dešimtmečiams jei ne paprotintų, bent jau sumažintų įteisintų brakonierių kiekį.

    Atmintyje iškilęs vieno medžiotojo pasisakymas: – atsimenu, kuomet tykodamas šernų pamačiau ateinantį vilką. Nusitaikęs ruošiausi šūviui, bet kuomet išvydau vilko dydį, jo išvaizdą  - šautuvą nuleidau. Jam nekilo ranka atimti gyvybės šiam sutvėrimui… Praeitais metais (2019), žmogus, kuris pasirinko gamtosaugininko profesiją giriasi sumedžiojęs 66 kg sveriantį vilką. Šiuo pavyzdžiu siekiu parodyti – jog ne mokslo laipsnis, gyvenamoji vieta, profesija turi įtakos gamtos dėsnių suvokimui, o elgesys (saugoti, ginti, galvoti, mąstyti). Ar adekvatu, jog medžiotojo kelią pasirinkęs žmogus, neskiria į ką taikosi? Ar protu suvokiama, jog dauguma medžioklių vyksta gyvūnų vestuvių laiku, kuomet jie pažeidžiamiausi? Ar adekvatu šauti į gyvūną neįvertinus pasekmių, kurios gali atnešti sumedžiojus (tarkim jei atimama gyvybė vilkų šeimos vyriausiems ar jauniklius auginantiems gyvūnams)? Lai vasario 5 diena, Gabijos, Ugnies, šviesos šventė atneša skaidrumo, šviesumo mūsų veiklose.

    Nuoširdus AČIŪ Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojams už nuoširdų sutikimą, įdomų renginį, rūpestį mus apnakvindinant, gamtos pažinimo puoselėjimą. Tvirtybės linkiu žmonėms, kurie saugo gamtą, tramdo tuos, kurių mintys aptemusios, suteikiant jiems galimybę atsitokėti.

Tomas Selickas, GAA „Baltijos vilkas“ (Akmenės raj. Kamanų rezervatas 2020-01-31/02-02)

Kamanų pelkė. Nuotraukos autorius: Valdas Vasiliauskas


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< vasaris, 2020 >>
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
242526272829