Naujienos

2019.05.13
Vandens netektis

Apie dulkių debesis ir pustomą dirvožemį žinios mus pasiekia dažniausiai iš piečiau esančių regionų, kuriuose nepaliaujamai vyksta dykumėjimo procesai. Balandžio mėnesį, rekordiškai trūkstant kritulių, šie reiškiniai pasiekė ir Lietuvą. 

Teoriškai pelkė yra lyg kempinė, durpyno storymėje sulaikanti didelį kiekį vandens. Įsibėgėjant pavasariui, kuomet jau būna išėjęs pašalas, pelkėje ir laguose gruntinio vandens lygis būna aukštas. Pereikime viena šulinėlių linija nuo pakraščio iki pelkės centro ir pažiūrėkime, kaip sausra keičia monitoringo duomenų dėlionę lyginant su praėjusių ketverių metų skaičiais.

Pelkės pakraščio (lago) zonoje balandžio viduryje ir pabaigoje 2015-2018 m. vanduo telkšojo sulig žemės paviršiumi ar 2-3 cm gylyje, o šio balandžio viduryje nukrito iki 19 cm, pabaigoje – iki 38 cm. Šlapiausia pelkės ir miško sandūra tapo lengvai praeinama.

Aukštapelkės šlaite 2015-2017 m. balandžio mėn. gruntinio vandens lygis laikėsi vidutiniškai apie 26-27 cm žemiau paviršiaus, 2018 m. buvo daug aukštesnis: mėnesio viduryje buvo 14 cm, mėnesio pabaigoje – 19 cm gylyje. 2019 m. taip pat pasireiškė nukrypimai nuo vidurkio, tik kita kryptimi: balandžio viduryje vanduo nuseko iki 40 cm, po dviejų savaičių – iki 53 cm.

Aukštapelkės centre vandens lygio svyravimų amplitudė visus metus mažesnė nei pakraščiuose, kur plonas durpių sluoksnis. Štai Paežerio plynėje gruntinis vanduo 2015-2018 m. balandį slūgsojo vidutiniškai 3 ir 9 cm gylyje, o aukštapelkės centrinėje dalyje laikėsi iki 3 cm žemiau paviršiaus. Šių metų pavasario sausros poveikis balandžio viduryje buvo nežymus, tačiau mėnesio pabaigoje gruntinio vandens lygis visuose trijuose taškuose pažemėjo apie 10 cm.

Tokiu pačiu ritmu kinta ir Kamanų ežero pulsas. Jame vandens storymė matuojama aukščiu (metrais) virš jūros lygio. Šį balandį ežeras nuseko iki 83,34 (mėnesio viduryje) ir 83,28 m (mėnesio pabaigoje). Antrasis skaičius būdingas vasaros antrai pusei, kartais ir rugsėjui. Praėjusiais metais toks ežero aukštis fiksuotas jau birželio viduryje ir toliau žemėjo iki 83,09 m. Tai gegužę pasireiškusių neįprastų karščių ir sausros pasekmė. Šiemet sausros padariniai tapo pastebimi dar anksčiau, tai paskatino ir sniego stoka.

Aukštapelkės ir ežero vandeningumas priklauso nuo kritulių kiekio, oro temperatūros ir garavimo intensyvumo, todėl žemiausi rodikliai dažniausiai būna vasaros pabaigoje, aukščiausi – balandžio pirmoje pusėje ir vėlyvą rudenį. Kamanų ežere du rekordai fiksuoti 2018 metais: žemiausias vandens lygis – rugsėjo paskutinę dekadą (83,09 m), aukščiausias – tų pačių metų balandžio viduryje (83,52 m). Per visą 13 metų monitoringo laikotarpį dar 4 cm žemiau ežeras buvo nusekęs tik 2008 metų rugpjūtį.

Apibendrinant galima pasakyti, jog per paskutinį penkmetį daugiausiai kontrastų pateikė dviejų paskutiniųjų metų pavasariai: 2018 m. jis buvo šlapiausias, 2019 m. – pats sausiausias. Tai susiję su kritulių kiekiu ankstesnių metų rudenį ir žiemą. 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėn. iškrito 342 mm kritulių, 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu – tik 154 mm. Iš senesnių duomenų matyti, jog taip pat sausringa vegetacijos sezono pradžia buvo 2008 ir 2009 metais. Vandens netektis žalinga žemės ūkiui, šlapynėms, upeliams, su jais susijusiems gyvūnams ir augalams.

Vandeningumo svyravimai aiškiai matyti visai šalia Akmenės miesto esančiame Akmenupio žemupyje. Pateikiame šio upelio skirtingų metų nuotraukas, darytas balandžio mėn. Sumenkus vandens srovei, atsidengia akmenys ir seklumos.

 

Biologė S. Sprainaitytė, ekologas V.Grigaliūnas


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< gruodis, 2019 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031