Naujienos
Praėjus 11 metų po paskutinės Lietuvos raudonosios knygos redakcijos, 2018 m. rugsėjo 10 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino naują mokslininkų parengtą Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d.
Ankstesniame sąraše, kuris nuo 1992 metų kito nežymiai, buvo 764 augalų, gyvūnų ir grybų rūšys. Atlikus pakartotinį vertinimą pagal naują metodiką, paaiškėjo, kad kai kurių rūšių būklė pasikeitė: jos tapo dažnos, apie jas pernelyg mažai duomenų arba jau yra išnykusios, todėl jų realiai išsaugoti neįmanoma. Naujajame LR saugomų rūšių sąraše lieka (ar įtraukta naujų) 566 rūšys, jos nebeskirstomos į apsaugos kategorijas.
Dėl šios priežasties keičiasi ir Kamanų rezervato saugomų rūšių skaičius. Didžiausi pokyčiai yra augalų ir žinduolių sąrašuose. Iki 2019 m. buvo registruotos 48 į Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys – 36 induočių augalų ir 12 samanų. Pasikeitus apsaugos statusui, jame liko 32 rūšys – 26 induočių ir 6 samanų. Iš 16 išbrauktų rūšių bent pusės gausumas yra atsikūręs, jos tapo apyretėmis ar dažnomis (statusis atgiris, šiurkštusis katilėlis, aukštoji gegūnė ir kt.), kita grupė – rūšys, apie kurias trūksta duomenų ar neaiškus jų paplitimas (mažalapė saulašarė, vislioji ir pelkinė auksotės), o taip pat – visoje šalyje išnykusios rūšys (gražusis kiminas).
Saugomų grybų ir kerpių rūšių sąrašas sutrumpėjo perpus (nuo 8 iki 4 rūšių). Grybų karalijoje nebebus saugomi didieji kukurdvelkiai, kuriems didžiausią grėsmę kelia žmonės, lapiniai dantūnėliai ir geltonieji piengrybiai. Išbraukus vyninę artoniją, kerpių sąraše beliko seniai rasta, tik iš literatūros šaltinių žinoma šilinė puvėseklė. Seniau ji buvo gana įprasta rūšis, šiuo metu sparčiai nyksta dėl miškų, pelkių sausinimo, klimato šiltėjimo.
Gyvūnų sąrašuose skaičių pasikeitimai didžiausi žinduolių tarpe. Nebesaugomos keturios šikšnosparnių rūšys, beržinė sicista ir ūdra, todėl sąrašas sutrumpėjo nuo 12 iki 6 rūšių.
Iš saugomų rūšių sąrašo buvo išbrauktos 7 rezervate aptinkamos paukščių rūšys – pilkoji gervė, gulbė giesmininkė, plėšrioji medšarkė ir putpelė, užklystantys didieji baltieji garniai, migracijų metu stebimos pilkosios žąsys, didieji dančiasnapiai. Į saugomų rūšių sąrašą naujai įrašytos keturios čia aptinkamos paukščių rūšys – rudagalvės antys, mažosios žasys, paprastieji purpleliai ir visoje Europoje nykstančios kurapkos. Dabar rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje aptinkami 46 saugomų rūšių sparnuočiai, iš jų 23 rūšys yra perinčios ar stebimos perėjimo sezonu, kitos 23 – atklysta migracijų, klajonių metu ar yra žinomos iš ankstesnių literatūros šaltinių. Žuvų ir varliagyvių saugoma po vieną rūšį (vijūnas, skiauterėtasis tritonas), o vabzdžių išbrauktos dvi rūšys, todėl jų sąrašas sutrumpėjo nuo 17 iki 14. Iš negausios rezervate moliuskų faunos liko saugomos ir anksčiau sąraše buvusios rūšys – mažoji ir pūstoji suktenės.
Šie pasikeitimai neturės didelės reikšmės rezervato ekosistemoms, nes griežčiausias apsaugos statusas taikomas visoms teritorijoje esančioms rūšims. Be to, iš sąrašo išbraukti šikšnosparniai, dauguma apyrečių paukščių įrašyti į įvairias Europos Sąjungos direktyvas, o visi gegužraibiniai augalai saugomi dar ir Vašingtono (CITES) konvencijos.
Kamanų VGR direkcijos informacija