Naujienos
Vasario 19 d. naminė pelėda atkeliavo iš menininko S. Adomaičio, gyvenančio Akmenėje. Jam nelaimėlę pristatė fotografas O. Balodis, kuris ją rado tupinčią ant žemės, netoli Viekšnių. Paukštis buvo vangus, nesulysęs, apžiūrėjus paaiškėjo, kad ji yra atsitrenkusi į kažką, gal didelę mašiną. Tokie atvejai gana dažni šiems nakties skrajūnams. Teko penėti, nes pati nesimaitino. Vyravo šalti vasario orai, todėl plunksnuotąją tekos laikyti šiltoje patalpoje. Vėliau kelioms savaitėms persikėlė į mano rūsį. Po savaitės pelėda akivaizdžiai atkuto, pradėjo reaguoti į mano atėjimą. Tupėdama savo vietoje išsitempdavo ir pradėdavo dairytis - kur čia nuo manęs sprukti. Apsklęsdavo kelis ratus, vėl nutūpdavo. Atlėgus šalčiams naktinė medžiotoja grįžo į direkcijos lauko aptvarą, skirtą laikinai laukinių gyvūnų globai. Praėjus mėnesiui ji jau aktyviai skraidydavo, ypač vakarais. Laukiniai instinktai neprasti, maitintis gamtoje sąlygos geros, todėl buvo nuspręsta globotinę paleisti į gamtą.
Kovo 21 dieną pakvietėme nelaimėlės radėjus sudalyvauti šioje kuklioje ceremonijoje. Atvyko O. Balodis. Santeklių miško aikštelėje naminė pelėda iš kolegos, D. Bučio, rankų pakilo ir nutūpė ant medžio šakos. Apsidairė aplinkui, gerai pasikedeno savo apdarūs ir tyliai nusklendė tolyn... Dar spės susirasti ir porą, nes kaip tik vyksta naminių pelėdų tuoktuvių metas. Džiugi akimirka, kai laikinos globos atvejis sėkmingas. Deja, taip būna ne visada...
Globodama pelėdą pastebėjau, kad ji gera apsimetėlė. Kai tik maitinant pasisotindavo, ji rankose suglebdavo, akis primerkdavo, tarsi apsimesdavo negyva. O paleidus iš rankų staiga atgydavo ir nusklęsdavo tolyn. Apėmus sotumo jausmui suveikdavo laukiniam paukščiui įgimti išlikimo instinktai. Sustingti ir apsimesti negyvam yra daugelio gyvių išlikimo būdas.
Visuomenės informavimo specialistė Kristina Grigaliūnienė