Naujienos

2017.06.20
Išnykusi gegužraibė sugrįžo į rezervato pievas

Nuo 2000 m. neaptinkama visoje rezervato teritorijoje – tokia buvo paskutinė pastaba apie mažąsias gegužraibes. Ją prie ilgalaikio monitoringo duomenų aprašymų paliko tuo metu rezervate botanike dirbusi Jadvyga Balvočiūtė. Vėlesnės pastangos aptikti ir susigrąžinti šį visoje Lietuvoje nykstantį augalą nedavė rezultatų, nors daugiau nei dešimtį metų didžiausi pievų masyvai buvo kasmet skirtingu laiku šienaujami.
Visgi šių metų birželio pirmąją dekadą galėjome pasidžiaugti retu radiniu – šienaujamoje pievoje aptikti net aštuoni žydintys augalai (rado inspektorius M. Vaznonis). Mažosios gegužraibės žydėti pradeda maždaug ketvirtaisiais – penktaisiais gyvenimo metais, taigi galima manyti, kad tai ne pirmasis jų vegetacijos sezonas. Šioje pievoje dar žinomos pievinių plaurečių ir baltijinių gegūnių radavietės, kur kas gausiau auga kiaušininės dviguonės ir dvilapės blandys.
Literatūroje minima, kad gegužraibėms svarbus ne tik šienavimas, bet ir ganymas, ekstensyvus trypimas, tačiau visoje Lietuvoje nykstant smulkiesiems ūkiams, atitinkamai sistemingai mažėjo ir su jais susijusių rūšių. Senesniuose leidiniuose (Lietuvos flora, 1963) mažosios gegužraibės apibūdinamos kaip apyretės, tik kai kur visai neaptinkamos, o naujausioje literatūroje bei paskutinėje Lietuvos raudonosios knygos redakcijoje (2007) konstatuojama, kad tai viena iš sparčiausiai nykstančių gegužraibinių šeimos rūšių. Per kelis dešimtmečius daugelyje vietų šios rūšies augalai išnyko arba tapo labai reti, jų populiacijos beliko negausios.     
Mažosios gegužraibės itin jautrios konkurencijai, todėl sudygsta ir peržydi gana anksti, o liepos mėn. antžeminė dalis jau būna nunykusi ir perėjusi į ramybės būseną. Taip jos išnaudoja pavasarį susikaupusią drėgmę ir apsisaugo nuo vasaros sausros bei kitų išvešėjusių augalų stelbimo. Sėklų sudygimui itin svarbus dirvožemio praardymas ir ne per tanki samanų, nuokritų danga.
Sistemingai šienaujant jau daugiau nei dešimtį metų, didžioji biomasės dalis išvežama, pievose nesikaupia pernykščių augalų sluoksnis, šiek tiek praardoma samanų danga – tikriausiai šie veiksniai lėmė negausios populiacijos atsikūrimą.
 
Biologė Sigita Sprainaitytė
 
 
Mažoji gegužraibė. Nuotrauka iš Wikipedia.org


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< lapkritis, 2017 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930