Naujienos
Pati mažiausia Lietuvoje gyvenanti pelėda yra žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Ši plėšrūnė šiek tiek mažesnė už varnėną, sveria apie 70 gramų. Jos dydis tesiekia apie 15-19 cm. Už mums įprasta naminę pelėdą ji mažesnė 7 kartus. Apdaro viršutinė pusė rusvai pilka, padabinta baltais taškais, o apatinė – šviesi su retais, neryškiais pilkais dryželiais. Kojos apaugusios plunksnomis.
Reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (3 R kat.). Apsaugos statusas Europoje – įrašyta į Berno konvencijos II priedą ir Paukščių direktyvos I priedą.
Šis sėslus paukštis apsigyvena brandžiuose spygliuočių ir mišriuose miškuose. Genių iškaltuose ir apleistuose uoksuose, drevėse įsikuria ir gali perėti tame pačiame medyje kelis metus. Tupinėdama eglių viršūnėse stebi grobį, kartkartėmis kraipo uodegą, ją kilnoja. To nedaro kitos pelėdos. Vasarą dažniau medžioja peles, o žiemą – paukščius. Aktyvi visą parą, bet labiausiai anksti ryte ir vėlai vakare. Tai sutemų paukštis. Naktį žvirblinukė, nors būdama plėšrūne, pati gali tapti auka. Ją medžioja didžiosios pelėdos. Dienos metu tik pyptelk, tuoj ramybės neduoda dieniniai paukščiai. Nes plėšrūną reikia vyti šalin. Tai jai lieka laikas tarp dienos ir nakties.
Vasario – kovo mėnesiais prasideda žvirblinių pelėdų tuoktuvės. Melodingu švilpavimu patinas siekia atkreipti patelės dėmesį. Švilpčiojimas, panašus į juodgalvės sniegenos, bet labiau ištęstas. Palankiu oru šis garsas girdimas ir rudenį.
Kamanų rezervato miškuose žvirblinė pelėda pirmą kartą aptikta 2009 m., vykdant pelėdinių paukščių tyrimus. Tada suskaičiuota 6 švilpaujantys patinėliai. Ekologo atkaklaus darbo rezultatas – rezervato teritorija paskelbta svarbi šios rūšies apsaugai. Kad teritorija būtų paskelbta svarbia šiai rūšiai reikia, kad joje perėtų bent 3 poros. Šiais metais vykdytos žvirblinių pelėdų stebėsenos metu rastos 8 poros. Rezervato miškuose saugius namus rado ir ši paukščių rūšis.
Visuomenės informavimo specialistė
Kristina Grigaliūnienė
Nuotrauka Vaidoto Grigaliūno