Naujienos

Gyvis gyvis,
Kas iš manęs pasidyvys.
Kiaušinėlius dėsiu,

Vaikelius perėsiu.

Kiaušinėliai taškuoti,
Vaikeliai kuoduoti.

     Turbūt, daugelis prisimename, kaip vaikystėje pamėgdžiodavome pempes. Padangėje suskambęs skardus „gy-vi, gy-vi“ pranešdavo, kad jau prasideda tikras pavasaris. Ši žinia mobiliųjų technologijų neišlepintus vaikus labai nudžiugindavo. Iš storų ir šiltų žiemos apdarų – į lengvus pavasarinius ir pirmyn braidyti po čiurlenančius, tirpstančio sniego upelius, ieškoti pavasarinių žiedų...

     Laukuose smagu stebėti, kaip pempėms besivartant ore, blyksi juodai baltos spalvos. Jos plasnodamos tai kyla aukštyn, tai leidžiasi, vartosi ore kaip žaismingi akrobatai. Išdidžią galvą puošia ilgas kuodas. Kūną dengia juodai baltos plunksnos, o viršutinė pusė žalsvai juoda, svoris – 200–260 g.

     Šis, naminio karvelio dydžio, paukštis peri pievose, ganyklose, dirbamuose laukuose. Ant žemės susuktame lizde dažniausiai padeda 4 kiaušinius, išmargintus pilkomis ir juodomis dėmėmis, tarsi žemės grumstai. Tokios spalvos lizdą paslepia nuo nuolat alkanų plėšrūnų ar nepageidaujamo dėmesio. Pajutusios pavojų koduotosios palieka lizdą. Tačiau meistriškai imituodamos, kad sužeistas sparnas, vilioja nuo lizdo tolyn. O pavykus apgauti pakyla į orą ir nuskrenda... Jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant pievose besiganančias karves ar avis, gina triukšmingai ir agresyviai.

     Sėjikinių šeimos atstovai - migruojantys paukščiai. Vidurvasarį pempės jau pradeda traukti iš Lietuvos, rudenį matomi dideli jų būriai yra praskrendantys paukščiai. Žiemoti skrenda iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos.

Nuotrauka R. Jakaičio.

Atgal