Naujienos

2017.01.27
Laiko ženklai fotografijų sekoje

Vaizdų ir faktų palyginimas nuotraukose, kurias skiria solidus metų intervalas, tapo labai populiarus, ypač kai kalbama apie miestus ir kraštovaizdį. Urbanizacijos nepaliestoje gamtoje aiškiai pastebima kaita yra mažesnė, tačiau kai ką įžvelgti galima, jei nagrinėjamas dešimtmečio rezultatas.

Lietuvos saugomose teritorijose 2005 m. buvo pradėtas sistemingas monitoringas siekiant įvertinti kraštovaizdžio kaitą ir rekreacijos poveikį konkrečioms vietoms. Gamtiniuose rezervatuose lankymas ribojamas, todėl čia vykdomas fotomonitoringas natūraliai kaitai stebėti. Pasirinktos trys vietos: dvi iš jų yra nepažeistose pelkės plynėse, o trečioji skirta Kamanų senežerio atkūrimo proceso sekimui. Fotografuojama tris kartus per metus, visada tą pačią mėnesio dekadą.

Vartant fotografijas pirmaisiais metais, atrodė, kad kaita yra gana sunkiai užfiksuojamas dalykas, nes reikšmingų pasikeitimų nebuvo, tačiau po dešimtmečio galima įžvelgti šį bei tą daugiau. Didžiausi pokyčiai fiksuojami prie Kamanų ežero ir tai sutampa su botaninio monitoringo duomenimis. Užtvenkus prieš šimtmetį iškastą Paislio kanalą, atsistatė natūralus vandens lygis bei krantų pelkėtumas. Tai atsispindi nuotraukose: į aukštesnį ardą šoktelėjo 2005 m. buvę jauni berželiai, galutinai sunyko seno miško stuobriai, o ties kanalo pradžia susiformavo tanki pušų, beržų ir karklų giraitė, kanalo krantus apsiautė viksvų ir melsvųjų melvenių kupstai. Prieš dešimtį metų būta nemažai diskusijų, kas atsitiks beržynui, kai ežerą vėl pilnai užpildys vanduo. Betgi vandens perteklius atrado savo senąją tėkmę ir beržai nesunyko, prisitaikė, kiek gausiau mineralinių medžiagų prisotintas vanduo nė kiek neriboja jų augimo, priešingai, beržynas tapo tankus ir vešlus. Tokia aplinka yra daugelyje apyežerio liūnų, todėl ten galima pamatyti rūšių, nelabai būdingų aukštapelkei.

Medžių stiebimąsi per dešimtmetį galima įžvelgti ir Pietinėje plynėje, tačiau taip pat matyti, kad jų skaičius aprėpiamoje teritorijoje sumenko. Tai nuteikia optimistiškai, nes būtent atviros klampynės yra vienas didžiausių Kamanų pelkės išskirtinumų. Pietinėje plynėje taip pat pastebimas laipsniškas baltųjų saidrynų plitimas, ir tai ypač matoma liepos viduryje, kuomet vyksta šių augalų masinis augimas ir žydėjimas.

 

Biologė Sigita Sprainaitytė

 

Nuotraukose:

Iš viršaus į apačią – Kamanų senežeris, Pietinė plynė ir Berželių klampynė 2005 ir 2016 m.


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< lapkritis, 2019 >>
PATKPŠS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930