Naujienos

2016.02.12
Apie klimatą, orus ir pelkes

    Dažnas sau pamintija - sausa ir nelyja, Kamanai nutraukia lietų. Darganota vasara, vėl Kamanai lietų leidžia. Ar Kamanų pelkė turi įtakos klimatui ir orams?  Kas lemia mūsų klimatą ir orus? Kamanų rezervato darbuotojai suorganizavo seminarą ir į minėtus klausimus atsakyti pakvietė šios srities žinovus iš Vilniaus universiteto Hidrologijos ir Klimatologijos katedros profesorių Egidijų Rimkų ir docentą Gintautą Stankūnavičių. Profesorius pristatė pranešimą „Klimato kaita ir pelkės“. Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia skirti klimato ir orų kaitas. Orai ir jų prognozės yra tai, kas vyksta šiuo metu. Klimato kaita apima įvairios trukmės laikotarpius - nuo dešimtmečių iki milijonų metų. Per pastarąjį šimtmetį globali oro temperatūra išaugo 0,85 laipsnio. Lyg nedaug, bet poveikis jaučiamas - ledynų tirpsmas, jūros lygio kylimas, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai ir t.t. Pavojinga būtų, jei temperatūra pakiltų dviem laipsniais...

    Vienos priežastys veikiančios klimatą yra gamtinės, tai saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai, atmosferos sudėties pokyčiai ir t. t. Tačiau paskutinį šimtmeti minėtus pokyčius labai įtakoja žmonių veikla (antropogeninė). Transporto, pramonės, žemės ūkio išmetamos įvairios dujos kaupiasi atmosferoje. Jos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, taip didindamos „šiltnamio efektą“. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą. Taip paaiškėjo, kad saulė šildo žemę, o orą - labai mažai. Klimato šiltėjimo padariniai juntami jau dabar. Pranešėjas pateikė pavyzdį, kad vasarą alpinistai Alpių kalnų ledynus dengia baltomis uždangomis, kad saulė mažiau juos tirpintų, nes tirpstantys sniegynai mažina pelną turizmo verslui. Pasak profesoriaus, klimato šiltėjamas Lietuvai gali būti ir naudingas, ir žalingas. Šiltėjant klimatui mažėja šildymo sąnaudos, ilgėja vasara ir didėja žemės ūkio augalų derlingumas. Tačiau dažnesni nuostoliai dėl ekstremalių klimato įvykių: liūčių, audrų, sausrų ir t.t. Karščio bangos, naujos ligos, atsparumo mažėjimas ir kt. veikia pačių žmonių sveikatą. Kinta gamtinė aplinka, nes su šiluma  atkeliauja naujos rūšys, kurios turi įtakos vietinėms. Dabar sunku nuspėti, su kokiomis problemomis susidurs mūsų palikuonys po šimto metų.

    „Kad būtų gera prognozė, turi būti gera diagnozė“ – pajuokavo docentas Gintautas Stankūnavičius, kabėdamas apie orų kaitą. O gerą diagnozę nustatyti padeda daugybė jūrinių plūdurų, radiozondų, dirbtinių Žemės palydovų, meteorologinių stočių ir t.t. Duomenys renkami ir siunčiami į galingus kompiuterius, kur apdorojami ir sudaromos orų prognozės. Joms sudaryti naudojami įvairūs metodai. Prognozės gali būti trumpalaikės, ilgalaikės, specializuotos... Ir tada jau matome ar girdime informaciją apie orus. Tačiau nesusimastėme, kiek reikia įrengimų, stočių, darbo įdėti ir t.t., kad mes sužinotume lis ar saulė švies rytoj...

    O Kamanų pelkė nei lietų nutraukia, nei sausrą paleidžia. Kalvotoje Žemaitijoje lietus išlyja, o Akmenei, esančiai žemumoje, lietaus lieka gerokai mažiau. Tačiau pelkės yra svarbi ekosistemos grandis, kuri tūkstančius metų durpių pavidalu kaupia energiją. Yra paskaičiuota, kad vienas hektaras pelkės geba iš atmosferos akumuliuoti anglies dvideginio (CO2) apie 5 t per metus. Anglies dvideginis – tai klimato šiltėjimą didinančios dujos. Taip nepažeistos pelkės prisideda prie klimato šiltėjimo mažinimo. O pažeistų pelkių ir šlapynių atkūrimas yra vienas galimų klimato kaitos sušvelninimo būdų. Todėl yra svarbu atstatyti natūralų vandens lygį ir Kamanų pelkėje. Kaip tik šiuo metu rezervato direkcija vykdo Life+ programos projektą „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“. Jo metu pelkėje bus patvenkta apie 34 km sausinimo kanalų ir pastatyta apie 310 vandens užtvarų. Taip pat  organizuojami seminarai, kurių metu siekiama atkreipti  visuomenės dėmesį apie įvairiapusę pelkių svarbą. Savanoriškų talkų metu vykdomas atvirų pelkės plynių palaikymo darbai. Prie Kamanų mokomojo tako įrengta pavėsinė „Bebro namas“, kuri pasitarnauja šviečiamajai veiklai.

    Po seminaro vykome aplankyti žiemiškos pelkės. Apžvelgus iš bokšto šią vertingą gamtinę buveinę ir pasivaikščiojus taku pasiūlėme pasivaišinti žemaitišku kastiniu ir su „marškinėliais“ virtomis bulvėmis. Pasidžiaugę dienos įspūdžiais išskubėjome namo. Dėkojame lektoriams ir dalyviams už gerą nuotaiką ir energiją.

 


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< gruodis, 2017 >>
PATKPŠS
123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031