Naujienos
Kovo 25 dieną švenčiama gandro diena arba gandrinės, seniau dar vadinta Blovieščiai. Sakoma, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Gandras atskrisdamas atneša pavakarius, o išskirsdamas išneša. Ir daug kitų spėjimų susijusių su gandru.
Gandralizdis prie Kamanų VGR lankytojų centro tapo savotišku simboliu. Tiek kaimynai, tiek atvykstantys rezervato lankytojai džiaugiasi gandralizdžiu ir jo šeimininkais. Rezervato darbuotoju iniciatyva 2005 m. buvo iškelta platforma ant greta direkcijos esančio ir nenaudojamo telefono stulpo. Ant jos sėkmingai įsikūręs devynis metus perėjo baltasis gandras. Pastaraisiais metais stulpas pasviro sunkiai išlaikydamas gerokai pasunkėjusį lizdą. Gandrai kasmet taisydami lizdą neša naujas šakas, žolę ir krauna ant lizdo viršaus. Taip jis per keliasdešimt metų gali pasiekti kelių tonų svorį.
Devynis metus tarnavusį lizdą stiprūs šios žiemos vėjai išvertė. Kaimynas A. Gricius dovanojo nenaudojamą elektros stulpą, kurį R. Kraujučio įmonės „Aras“ vyrai perkėlė ir pastatė į buvusios lizdavietės vietą. Bendrų pastangų ir rūpesčio dėka gandrų pora turi namus.
Šiais metais abu gandrai grižo kovo 26 d. pavakare prie Kamanų rezervato direkcijos pastato. Dažniausiai pirmas sugrįžta gaspadorius, kuris užima ir saugo lizdą, kol grįžta pati. Baigiant statyti stulpą gandrai, tupėdami ant gretimų stulpų, kantriai laukė darbų pabaigos. Po valandos gandrai, apsukę ratą aplinkui, nusileido ant naujos lizdavietės. Kurį laiką pora tupėjo lizde, turbūt įvertinę naujo būsto tinkamumą, jie pradėjo nešti šakas ir sukti lizdą.
Gandrai ir rezervato darbuotojų kolektyvas dėkingi A. Griciui, M. ir V. Skabeikių šeimai ir R. Kraujučio įmonės „Aras“ darbuotojams už pagalbą atstatant gandralizdį.