Naujienos
Taip pavadintas seminaras vasario 2 d. įvyko Akmenės gimnazijos salėje. Šį renginį organizavo Kamanų VGR direkcija kartu su Akmenės gimnazija minėdama Pasaulinę pelkių dieną. Seminaro metu siekta populiarinti sukauptas mokslo žinias apie pelkes ir šlapynes kaip vertingus gamtinius objektus tiek gamtai, tiek žmogui. Plačiau papasakoti apie pelkes, vykdomus tyrimus ir pagalbą joms pasikvietėme Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslininkus: dr. J. Sendžikaitę ir dok. L. Jarašių. Seminarą pradėjo doktorantas L. Jarašius pranešimu „Lietuvos pelkės: būklė ir biologinė įvairovė“. Kokį plotą pelkės užima Lietuvoje, įvairūs šaltiniai nurodo gana skirtingus skaičius: 6-7 % (A. Basalykas), 7.9 % (Lietuvos geologijos tarnyba), 9,9 % (J. Taminskas ir kt.). Pagal minėto autoriaus duomeny pažeistos pelkės sudaro 467,9 tūkst. ha, o natūralios - 178,1 tūkst. ha, t.y. tik 2,7 % šalies ploto (J. Taminskas ir kt.). Šiuo metu Lietuvoje pelkėms saugoti įsteigti: 4 gamtiniai rezervatai, 6 Ramsaro teritorijos, 87 telmologiniai draustiniai. Saugoma 15 % visos šalies pelkių ploto. Rezervato vyr. ekologas V. Grigaliūnas pranešimu „Pelkių ekosistemų reikšmė“ priminė dalyviams šių ekosistemų svarbą gamtai, jų ūkinę naudą žmogui ir naudojimo pasekmes. Pelkės atlieka globalaus ir lokalaus klimato reguliavimo, vandens nuotėkio ir kokybės reguliavimo funkcijas, yra svarbios bioįvairovei ir moksliniams tyrimams. O rezervato vyr. biologė S. Sprainaitytė pranešimu „Pasaulio pelkės“ pakvietė po jas pakeliauti. Įvairių šalių šlapynes ir pelkes jai teko pamatyti bei patirtus įspūdžius papasakojo dalyviams. Mokinių susidomėjimo susilaukė filmuoti vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, šlapynių gyvūnų skleidžiami neįprasti garsai ir kiti mūsų akiai keistai atrodantys ar besielgiantys gyvūnai.
Susipažinę su pelkių svarba ir jų įvairove, perėjome prie kitos dalies pranešimų, tai - pagalba pelkėms. Dr. J. Sendžikaitė (Gamtos tyrimų centras, Botanikos institutas) pristatė pranešimą „Ar žmogus gali padėti pelkei? Aukštumalė.“ LIFE+ programos projektas „Aukštumalės aukštapelkės atkūrimas Nemuno deltos regioniniame parke. Mokslininkė pranešimą išradingai pradėjo apžvelgdama pelkės temą tautosakoje. Pristatė Aukštumalos aukštapelkę, jos tyrinėjimų istoriją, pagalbos pelkei Life + programos projektą. Apie naujai pradėtą projektą WETLIFE2 „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ papasakojo rezervato vyr. specialistė K. Grigaliūnienė. Minėtas Life+ programos projektas skirtas atkurti natūralias hidrologines sąlygas dvejose Lietuvos pelkėse. Pristatyti projekto metu jau padaryti darbai, kaip pavėsinės „Bebrų namas“ pastatymas, edukaciniai renginiai ir kitos planuojamos veiklos.
Seminarą tęsė Akmenės gimnazijos moksleivių pranešimai. Mokinių grupė, dalyvavusi vasaros „Bebriuko Bugio stovykloje“ papasakojo, kaip stovyklos dalyviams sekėsi pažinti Kamanų pelkę. Šiais įspūdžiais pasidalino dešimtokas K. Krištaponis ir dvi devintokės: K. Ratkevičiūtė ir M. Grigaliūnaitė. Devintokė O. Vitkauskaitė papasakojo apie vykdyto tyrimo „Kaštoninių keršųjų kandelių paplitimas Akmenės teritorijoje“ gautus rezultatus. Klausytojus domino, kaip galima padėti kaštonams, kad jie žaliuotų ir toliau. Viekšnių gimnazijos dvyliktokė D. Kersnauskaitė pristatė savo atliktą tiriamąjį darbą “Pelkinio gailio augalo dalių poveikis kambarinei musei Musca domestica”. Darbas pasižymėjo tiriamų variantų įvairove. O klausimas, kaip kambarinę musę išprašyti iš savo namų, visada aktualus. Seminarą baigė Akmenės gimnazijos mokytoja I. Zubavičienė pasidalindama prisiminimais, papasakodama apie gimnazijos ir Kamanų rezervato direkcijos bendradarbiavimą, dalyvavimą renginiuose.
Po seminaro dalyviai buvo pakviesti pasivaišinti arbata mokytojos I. Zubavičienės kabinete, po to ištvermingiausieji vyko į rezervatą. Aplankius snieguotą pelkę ir pasigrožėjus trapios žiemos vaizdais iš apžvalgos bokšto, dalyviai pavaišinti lauže keptomis bulvėmis ir karšta arbata.
Kristina Grigaliūnienė
Vyr. specialistė informacijai
Kamanų VGRD
