Naujienos

Projekto „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse LIFE13 NAT/LT/000084“ įvadinis seminaras įvyko Akmenės rajono savivaldybės posėdžių salėje. Kamanų VGR direktorius D. Triaušys Savivaldybės tarybos nariams pristatė įvykdytus rezervato projektinius darbus, kaip lankytojų centro ir gamtinės ekspozicijos įrengimas, mokomojo tako ir apžvalgos bokšto pastatymas ir t.t. Projekto vadovas A. Stoškus (VšĮ Gamtos paveldo fondas) pristatė naująjį projektą, finansuojamą LIFE+ programos, Lietuvos Respublikos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu (2014 07 - 2018 10) siekiama atkurti natūralias hidrologines sąlygas, būtinas nacionaliniu bei tarptautiniu mastu saugomų Amalvos ir Kamanų pelkių gyvybingumui užtikrinti, atkreipti visuomenės dėmesį į sukauptas mokslo žinias apie įvairiapusę pelkių svarbą. Projektas vykdomas dvejose teritorijose. Kamanų pelkėje bus patvenkta apie 34 km sausinimo kanalų. Prie Kamanų mokomojo tako įrengti pavėsinę „Bebro namas“ ir stendą su  informacija apie pelkių vertę. Rezervato teritorijoje atkurtas natūralus hidrologinis režimas sudarys geresnes sąlygas išlikti pelkių buveinėms, retų augalų ir gyvūnų rūšims ir suaktyvės durpėdaros procesai. 

A. Stoškaus pranešimo metu pateikta keletas skaičių pavirtinančių pelkių išsaugojimo būtinumą. Pirmiausia pelkės – svarbi Žemės ekosistemos grandis, kuri įtakoja globalų ir vietos klimatą. Nenusausintos pelkės durpių pavidalu kaupia energiją, jos vienas hektaras per metus geba iš atmosferos akumuliuoti ~5 t CO₂, o pažeistos, atvirkščiai, – išskiria CO₂ į atmosferą net iki 20 t/ha. Paskaičiuota, kad skaidantis durpei taršos CO₂ metiniai kaštai sudaro ~270 mln. Lt. Todėl natūralūs ir nepažeisti pelkių plotai prisideda prie klimato šiltėjimo, vadinamo „šiltnamio efektu“ mažinimo. Kaupdamos lietaus vandenį, jos didina gėlo vandens atsargas, duoda pradžią daugeliui upių, įtakoja vandens nuotėkį ir kokybę. Žemapelkės nusodina bei asimiliuoja atitekančiame vandenyje esančias medžiagas ir taip pagerina vandens kokybę. O nusausintos pelkės tampa taršos šaltiniu, nes skaidantis durpei vandens išplaunamos mineralinės ir organinės medžiagos. Tarša iš nusausintų durpynų sudaro ~ 20 mln. Lt per metus. Pelkėse įamžinta tūkstantmečių istorija, jos savitai atsispindi mene, tautosakoje, yra namai daugeliui specifinių augalų ir gyvūnų rūšių, prisitaikiusių gyventi tik pelkėse. Todėl svarbu sumažinti žmogaus veiklos poveikį pažeistoms pelkėms, užtikrinti pelkių buveinių gyvybingumą. Daugiau informacijos apie šį projektą ir pelkių reikšmę rasite interneto tinklapyje, adresu: www. wetlife2.gpf.lt

Kristina Grigaliūnienė

vyr. specialistė informacijai

Kamanų VGR direkcija

Atgal