Naujienos
Migraciją į neršto vietas 2014 m. kartu su pievinėmis varlėmis pradėjo pilkosios rupūžės, o paskutinis į gaudyklę įkritęs grobis buvo gyvavedis driežas. Žvelgiant į kalendorių, atrodytų, kad šiemet didžiajam žygiui keliauninkai sukilo labai anksti – užtvarą nuardėme beveik tą pačią dieną, kuomet pernai ją tik įrengėme. Betgi ne kalendorius, o temperatūra reguliuoja gyvūnų, ypač šaltakraujų, gyvenimo ritmą.
Labiau atšilus orams, į įprastas neršto vietas iš žiemojimo slėptuvių Dabikinės upėje kasmet traukia tūkstančiai varlių. Judėjimas intensyvesnis lietingu oru, ypač naktimis. Šiemet pirmieji keliauninkai pastebėti kovo 22 d. Aktyviausiai migracija vyko kovo 26, balandžio 8 ir 9 dienomis, kuomet per Akmenės-Mažeikių kelią pernešėme atitinkamai 403, 705 ir 485 varles. Šiais metais traukė pastebimai mažiau porų; žymiai didesnė buvo jaunesnioji populiacijos dalis. Mažieji varliukai ypač gausiai judėjo nuo balandžio 8 dienos. Iš viso per kelią pernešta daugiau nei 2600 varliagyvių.
Tradiciškai kartu su varlėmis į kelią leidžiasi ir kitokių gyvių. Dažniausiai gaudyklėse rasdavome pilkųjų rupūžių, pasitaikydavo driežų, paprastųjų tritonų. Mažiau aktyvūs šiemet buvo kirstukai ir pelėnai. Gandrai į savąjį lizdą šį kartą sugrįžo kiek vėliau, nei atkuto jų grobis. Neteko matyti ilgakojų maitinantis varlių paleidimo vietose. Akivaizdu, kad paukščių pora šiemet turi kitokių rūpesčių.
Gandrai iki pat tolimosios kelionės prižiūrės lizdą su jaunikliais, o išneršusios varlės keliauninkės pasklis sausumoje ir be didelių rūpesčių, maitindamosi sliekais ir vabalais, sulauks rudens. Sunkiausia ir pavojingiausia atkarpa – jau įveikta.
Biologė Sigita Sprainaitytė