Naujienos

2013.01.04
Nepamirškime paukštelių „baltuoju“ badmečiu

      Tik ką praėjo labai gražus ir šiltas ruduo, kuris leido pabaigti užsitęsusius žemės ūkio darbus. Spalio pabaigoje pamatėme pirmąjį sniegą, kuriuo gamta norėjo mus įspėti apie artėjančius šalčius. O taip pat ir artėjančius sunkumus sparnuotiesiems draugams. Daug paukščių jau išskrido į „šiltuosius kraštus“, o tų, kurie pasiliko, laukia dideli išbandymai. Tie paukšteliai, kurie pasilieka žiemoti nuo seno laikosi arčiau žmogaus. Jie labiausiai tikisi mūsų pagalbos „baltojo bado“ metu. Atėjo laikas kompensuoti padarytas skriaudas gamtai. Tai darykime pavasarį iškeldami inkilėlius, žiemą – sukonstruodami lesyklėles ir lesindami paukštelius.

     Pirmiausias ir svarbiausias darbas yra - nusiteikti lesinti paukščius tol, kol bus gilus sniegas ir speigas. Paukščiai pripranta prie maitinimo vietos. Ypač kai paspaudžia šaltukas, jie niekur kitur neieško maisto. Jeigu staiga nutrauktume lesinimą, nepabertume lesalo tris-keturias dienas, mūsų globotiniai gali žūti. O kai gamta prabus, jie patys vėl galės savimi pasirūpinti. Jei abejojate, ar galėsite paukščius lesinti visą žiemą be pertraukų, geriau to visai nedarykite. Tai pati svarbiausia paukščių globos taisyklė, kurią reikia žinoti dar prieš įrengiant lesyklą ar pasirenkant paukštelių lesinimo vietą.

     Kaip pasigaminti lesyklėlę? Aišku, jų galima nusipirkti parduotuvėse, bet mieliau yra  susikalti patiems. Lesykloms gaminti tinkamos beveik visos medžiagos, įvairūs namų apyvokos daiktai. Bet lengviausiai ir dažniausiai daromos iš medžio ar plastiko. Paprasčiausias būdas, kaip galima pasigaminti „valgyklėlę“ – iš plastikinio butelio (geriausiai tiktų 5l talpos) išpjauti kelias landas, paėmus keletą pieštukų ar medinių pagaliukų, pranerti juos per tas landas, kad paukščiai turėtų kur tupėti. Į butelio vidų priberti saulėgrąžų ar kruopų ir pakabinti ant medžio ar pritvirtinti prie palangės iš lauko pusės. Taip plastikas puikiai panaudojimas antrą kartą! Puikiausiomis lesyklomis tampa net išskaptuotų moliūgų galvos ar perpus skelti kokosų kevalai.

      O kuom gi reikėtų lesinti mūsų globotinius? Paukščius galima lesinti įvairiu maistu. Tačiau vienas iš populiariausių paukščiams tinkamų produktų yra nelukštentos saulėgrąžos. Renkantis saulėgrąžas būtina atkreipti dėmesį į jų lukštus. Jei juose matomos skylutės, jų branduoliai jau pažeisti kirmėlių, vadinasi, paukščiams lesinti jos nebetinka. Pavyzdžiui, tokiems paukšteliams kaip zylės, geniai, bukučiai, tinka saulėgrąžos, linų, spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, bet būtinai ne juoda, o tik balta. Paukščius galima lesinti ir varškės, kruopų grūdeliais, obuolių skiltelėmis, virtais ryžiais, avižiniais dribsniais. Labai svarbu, kad lesyklose paukščiams skirtas lesalas nebūtų sūdytas, supelijęs, supuvęs ar surūgęs, su parazitais. Taip pat negalima naudoti chemikalais apdorotų grūdų ar sėklų. Paukščiai, genami bado, dažniausiai neatsisako tokių produktų, tačiau neretai toks pasivaišinimas baigiasi mirtimi.

      Paukščiams galima pasiūlyti ir patiems paruoštą „pyragą“. Jį paruošti labai paprasta: aukštame inde išlydomi taukai (margarinas, sviestas), suberiami riešutai, saulėgrąžos ar kiti skanėstai, viskas išmaišoma, supilama į polietileninį maišelį, suformuojama rutulio forma, maišelis užrišamas ir įdedamas į šaldytuvą. „Pyragui“ sušalus, jis iš maišelio perkeliamas į tinklelį ir pakabinamas lauke. Didelių speigų metu net miško paukščiai (geniai, meletos, sniegenos) atskrenda paskanauti ant šakos pakabintų ne sūdytų ar rūkytų, o žalių lašinių. Kuo didesnė lesalų įvairovė, tuo daugiau paukščių rūšių galėsime stebėti pačių įrengtose „valgyklėlėlse“.

     Dar reikėtų pasirūpinti lesyklą lankančių globotinių apsauga nuo plėšrūnų, dažniausiai kačių. Vienas iš apsaugos būdų - nestatyti arti žemės. Taip pat jų nereikėtų tvirtinti ant tvorų, pirmų namo aukštų palangių, t. y. tokiose vietose, kurios lengvai prieinamos rainiams. Taip pat lesyklos turi būti atviros, landos išpjautos bent iš dviejų pusių, kad iškilus pavojui paukštis galėtų pasprukti.  

     Atšilus lesinimą reikėtų nutraukti rečiau maitinant (kas antrą dieną) iki tol, kol aptirps sniegas ir mažieji draugai galės nesunkiai susirasti sau maisto. Taip jiems bus lengviau pereiti prie natūralios elgsenos – ieškotis maisto patiems.

 

Kamanų valstybinio gamtinio
rezervato vyr. ekologė
Aušra Urbonienė


Atgal

Paieška
Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pušų g. 2, Akmenės 2-as k. 85354 Akmenės rajonas Tel./faksas +370 425 59285 El paštas: info@kamanos.lt

Renginiai

<< rugsėjis, 2019 >>
PATKPŠS
1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30