Naujienos
Praėjusiais metais rezervate aptiktos trys naujos rūšys. Didžiausia pavasario staigmena tapo kimininis juodaausis (Pseudoplectania sphagnophila), rastas aukštapelkėje tarp Magelano kiminų. Ši grybų rūšis pirmą kartą aptikta Čepkelių rezervate. Kamanai – jo antroji radavietė. Mikologai nurodo, jog ji reta visoje Europoje. Kimininis juodaausis priskiriamas ausūniečiams, jo vaisiakūniai juodi ir panašūs į nedidelius dubenėlius. Grybai prieraišūs didelėms aukštapelkėms, kur viršutiniame sluoksnyje atlieka svarbų skaidytojų darbą. Retą radinį apibūdinti padėjo Vilniaus universiteto profesorius E. Kutorga.
Samanų sąrašą papildė krantinis kiminas (Sphagnum riparium). Vienas stambiausių šios grupės atstovų rastas Kamanų senežerio liūnuose, kuriais vandens perteklius nuteka į pelkės pakraštį. Mezotrofinės pelkaitės atsigavo po ežero vandens lygio atkūrimo. Krantinis kiminas mėgsta mirkti vandenyje, todėl gali masiškai išplisti pelkės pakraščius sausinančiuose kanaluose. Rūšis išsiskiria dydžiu, sodriai žalia spalva, stambiais, per vidurį įskeltais stiebo lapais.
Trečiasis radinys – kerpsamanėms priskiriamas plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans), itin gausiai užėmęs apypelkio miškų kanalus. Vandeninė šio augalo forma vietoje rizoidų išaugina ilgus pilvinius žvynelius, kurių dėka laikosi vandens paviršiuje. Sklenduonių kilimai sudaro mozaiką su plūdenomis. Lietuvoje nėra pastebėta sporifikuojančių kerpsamanių, greitai ir užtikrintai jos dauginasi vegetatyviniu būdu – gniužulo dalimis, todėl palankiomis sąlygomis sparčiai užkariauja didelius plotus, kartais dengia 80-100% vandens telkinio paviršiaus. Sklenduonių gniužulai žiemoj a dugne, o iš likusių gyvybingų dalių pavasarį išauga nauji augalai. Į kitus vandens telkinius šias kerpsamanes dažniausiai perneša paukščiai. Sklenduonį aptiko ir atpažino rezervate lankęsis dr. Z. Gudžinskas.
Sigita Sprainaitytė
Biologė