Pelkės

Kamanų pelkė sudaro 43,8% (1721,9 ha) viso rezervato ploto.

Šlapiausioje pelkės vietoje - lage gausu maisto medžiagų, todėl čia didelė augalų ir vabzdžių įvairovė. Tarp augalų vyrauja juodalksniai, viksvos, auga trilapiai pupalaiškiai, žaliosios samanos, nors pasitaiko ir kiminų. Lage gausu vabzdžių: pelkinis puošniažygis, juodasis dumblažygis, įvairios žvitražygių rūšys. Smulkioji fauna čia daug gausesnė nei aukštaplynėje. Šiame biotope aptiktas moliuskas mažoji suktenė, įrašytas į Lietuvos ir Pasaulinę raudonąsias knygas.

Tarpinio tipo pelkės Kamanose įsiterpia tarp lago ir aukštapelkės bendrijų. Dėl mažesnio maisto medžiagų kiekio čia nebeauga juodalksniai, bet sutinkama plaukuotųjų beržų bei paprastųjų pušų, samanų dangą sudaro specifinės kiminų rūšys. Ant kiminų dangos įsikuria spanguolės, auga retieji augalai: laplandinis ir mėlynialapis karklai, rečiau sutinkama pelkinė laksva.

Tolstant nuo tarpinių pelkių juostos link centrinės dalies, prasideda tipiška aukštapelkė (dar vadinama šlaitu), maitinama tik atmosferos kritulių. Pagrindinis jos komponentas – kiminai. Aukštapelkės augalai prisitaikę prie rūgštaus ir neturtingo maisto medžiagomis substrato: vabzdžiaėdžiai (saulašarė), mikoriziniai (šilinis viržis). Gana dažna tik šiaurinėje Lietuvos dalyje paplitusi tekšė. Iš medžių čia sutinkama paprastosios pušies pelkinė forma. Pakraščiuose nereti gyvavedžiai driežai, paskutiniais metais pagausėjo paprastųjų angių.

Centrinė išgaubta pelkės dalis vadinama aukštaplyne, nors aiškios ribos nuo šlaito nėra. Aukštaplynė pakilusi 4 m aukščiau lago juostos. Šioje dalyje pušys yra skurdžios ir retos; gausu duburių, praplaišų bei klampynių su akių ir ežerokšnių kompleksais. Ypač šlapias vietas mėgsta ilgalapė ir mažalapė saulašarės, baltoji saidra. Čia auga preborealio reliktas kupstinė kūlingė, plynėje formuojanti švylinio kūlingyno bendriją.

Kamanų pelkėje yra 12 klampynių. Vandeningiausios - pelkės viduryje esančios klampynės, kurios yra uždaros; pakraštinės klampynės turi nutekėjimą klampupiais. Daugiausiai akių bei praplaišų turi Didžioji klampynė. Storiausias durpių sluoksnyno storis Kamanų pelkėje yra 7,2 m, vidutinis storis – 3,8 m.

Dėl specifinių aplinkos sąlygų aukštapelkėje gyvūnų rūšių nėra daug, tačiau čia gyvena rūšys, nesutinkamos kitose buveinėse. Būdingos aukštapelkės vabzdžių rūšys yra palinis žvitražygis, pelkinis melsvys, pelkinis perlinukas.

Kamanų pelkė – daugelio retų paukščių prieglobstis. Kasmet Kamanose peri 6-10 porų dirvinių sėjikų, 4-7 poros tikučių, 10-14 poros gervių ir 1-2 poros plėšriųjų medšarkių. Tai būdinga perkūno oželių, miškinių kalviukų, dirvinių vieversių buveinė.