Miškai

    Miškai Kamanų rezervate užima 55,1% (2167,14 ha) visos teritorijos. Beveik visi miškai yra savaiminės kilmės, o miško želdiniai sudaro tik 2,3% ploto. Daugiau nei pusė visų medynų yra mišrūs. Brandūs medynai sudaro 29% viso medynų ploto. Rezervato miškams charakteringa tai, kad čia nėra introdukuotų rūšių. Miškų plotai vis didėja, nes pelkė per metus užauga apie 13 ha.

    Rezervato miškuose suskaičiuota apie 20 medžių ir 25 krūmų rūšys. Tarp medynų vyrauja pušynai (48%) ir beržynai (33%), eglynams tenka apie 12% ploto. Trake dažnai sutinkamas paprastasis žalčialunkis, paprastasis lazdynas, paprastasis šermukšnis ir kt. Užpelkėjusiuose miškuose nemažai įvairių karklų rūšių. Miškų buveinės – prieglobstis ir žoliniams augalams. Anksti pavasarį čia gausiai žydi baltažiedės plukės, pirštuotosios viksvos, dvilapės medutės. Nereti gegužraibiniai augalai – plačialapė klumpaitė, aukštoji gegūnė, širdinė dviguonė, rusvoji lizduolė. Liepos mėnesį šviesesniuose miškuose ir miško aikštelėse pražysta puošni įvairialapė usnis.

    Miškų buveinėse gausu vabzdžių: miškinis ir sodinis puošniažygiai, įvairūs ūsuočiai, lapgraužiai. Brandžiuose medynuose gyvena pūzrinis ir didysis skydvabaliai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Skraido įvairių rūšių satyrai, hesperijos, perlinukai.

    Vakarinėje rezervato dalyje, medynuose su lazdyno traku, gyvena lazdyninės miegapelės. Mišką sausinančiuose kanaluose įsikūrę bebrai, ūdros, audinės. Apypelkio miškuose nuolat laikosi 4 – 6 vilkai, nors žiemą jų priskaičiuojama ir daugiau. Neretai sutinkami briedžiai, taurieji elniai, stirnos bei šernai; veisiasi lapės, usūriniai šunys, barsukai, šermuonėliai, žebenkštys, šeškai. Įvairus paukščių pasaulis. Brandžius medynus perėjimui renkasi juodieji gandrai ir vapsvaėdžiai.   Apypelkio miškuose sutinkamos 1 – 3 erelių rėksnių poros. Senuose drevėtuose medžiuose peri žaliosios ir pilkosios meletos. Miškuose įrengtus monitoringo inkilus užima zylės, musinukės, bukučiai.