Išskirtinė rezervato vertė
KAMANŲ VALSTYBINIO GAMTINIO REZERVATO IŠSKIRTINĖ VERTĖ
Trumpai. Didžiausias Šiaurės Lietuvos pelkynas – Kamanos (Kamanų klampynės) – labai įdomus, savitas. Įdomiausi dariniai – pelkių akys ir ežerokšniai, supami sunkiai įžengiamų klampynių. Tokios ežerokšnių gausos (120) ir įvairovės niekur kitur Lietuvoje nėra. Daugybė išilgai pelkės šlaito statmenai paviršiaus nuolydžiui nutįsusių ežerokšnių tarsi pelkės raukšlės. Aukštapelkės vanduo išteka klampupiais. Ledynmetį mena Kamanų senežeris – vienintelis natūralus ežeras Akmenės rajone. Gausu čia natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių.
Kraštovaizdis. Kamanos – didžiausias pelkynas Šiaurės Lietuvoje, susidaręs ledyno paliktuose šešiuose gūbriuose ir tarpugūbriuose. Žemiausiuose tarpugūbriuose telkšantys ežerai ilgainiui užaugo ir tapo vientisu pelkynu. Pelkės guolio paviršius labai įvairus, todėl įvairus ir pelkyno paviršius. Klampynės sudaro vientisą pelkinį masyvą su blizgančiomis pelkių akimis, ežerėliais bei ežerokšniais. Vidutinis durpių klodo storis – 3,8 m. Tai 1,5 m daugiau, nei didžiausioje šalies aukštapelkėje Čepkeliuose.
Negyvoji gamta. Dvylikoje Kamanų klampynių yra ne mažiau kaip 120 ežerokšnių. Dalis jų pailgos formos ir orientuoti buvusio nutekėjimo kryptimi. Tačiau dauguma ilgų ir siaurų ežerokšnių šiandien nutįsta išilgai pelkės šlaito, statmenai jos paviršiaus nuolydžiui. Tai – lyg pelkės raukšlės, atsiradusios praplyšus kiminų dangai. Tokie ežerokšniai vadinami praplaišomis, o tarpai – rumbėmis. Tiek pelkės hidrografinių darinių vienoje vietoje niekur kitur nėra. Iš aukštapelkės perteklinį vandenį plukdo 7 klampupiai. Iš pelkės išteka 11 upelių, kuriais vanduo pasiekia Ventą ir jos intakus. Ledynmetį mena Kamanų senežeris, vienintelis natūralus ežeras Akmenės rajone.
Gyvoji gamta. Bene didžiausia vertybė – laukinės gamtos įvairovė. Daugiau kaip pusę rezervato ploto užima miškai, pasižymintys rūšių įvairove. Pamiškėse dar galima pamatyti buvusių sodybų reliktų – natūralių pievų su retais ir nuostabaus grožio gegužraibinių šeimos augalais. Kamanų rezervate saugoma net 10 tipų europinės svarbos buveinių: natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvi aukštapelkė, tarpinės pelkės ir liūnai, plikų durpių saidrynai, pelkiniai ir aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, Vakarų taiga, rūšių turtingi eglynai, plačialapių ir mišrūs miškai. Kamanų gamtinio rezervato simbolis – dirvinis sėjikas.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Kamanų pelkė svarbi ne tik Lietuvai. Ji pripažinta tarptautinės svarbos šlapyne, saugoma pagal Ramsaro konvenciją.
